Trąšų verslo trileris Marijampolėje: areštuotas neskolingos bendrovės turtas, mįslingi antstolio veiksmai ir „savo teises ginanti“ verslininkė

Trąšos
Trąšos
  © Andrius Ufartas / Fotobankas

Prieš penkerius metus įkurta trąšomis, pašarais, grūdais ir maisto produktais Lietuvoje ir pasaulyje prekiaujanti bendrovė „UHB Agro“ pastaruosius pusę metų skaičiuoja milijoninius nuostolius. Skolų neturinti bendrovė teismuose yra priversta įrodinėti savo teises į jai priklausantį turtą, kurį areštavo konkuruojančios įmonės „Belor“ pasamdytas antstolis.

Pasitelkę į pagalbą teismus ir naudodamiesi trąšų verslo specifika, „UHB Agro“ konkurentai galimai sąmoningai žlugdo įmonės veiklą ir kenkia jos reputacijai, kartu siūlydami už 3,5 mln. eurų nusipirkti galimybę „ramiai tvarkytis“.

Tapo įkaite „Belor“ ir „Arvi“ grupės konflikte

„UHB Agro“ nuo praėjusių metų pabaigos bendradarbiavo su Marijampolėje įsikūrusia „Arvi“ grupės įmone „Arvi Fertis“. Į šią įmonę „UHB Agro“ veždavo trąšų gamybai reikalingas žaliavas, iš jų „Arvi Fertis“ pagamindavo trąšas, jas sufasuodavo, o „UHB Agro“ jas išsiveždavo.

Pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą šių bendrovių sutartį trąšos niekada netapdavo „Arvi Fertis“ nuosavybe, ši įmonė suteikdavo tik gamybos ir saugojimo paslaugas. Vykdant šią sutartį „Arvi fertis“ teritorijoje nuolat būdavo saugomi dideli kiekiai „UHB Agro“ atvežtų žaliavų ir iš jų pagamintų trąšų.

Toks įmonių bendradarbiavimas vyko nepaisant to, kad bendrovei „Arvi Fertis“ dar 2017 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Jos iniciatorė buvo bendrovė „Best Fert“, kurios vadovė ir akcininkė yra Inga Kunigiškienė. Ji taip pat vadovauja bendrovei „Belor“ ir yra jos akcininkė, o ši bendrovė anksčiau irgi gamindavo trąšas Marijampolės įmonėje.

2017–2018 m. vykstant „Arvi Fertis“ restruktūrizavimo bylai, I. Kunigiškienės vadovaujamos bendrovės „Best Fert“ ir Belor“ kaip kreditorės aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, joms tapo prieinama vidinė „Arvi Fertis“ veiklos informacija, kuri nėra viešai prieinama: bendrovės sudarytos sutartys, jų vykdymo sąlygos, verslo partneriai, įskaitant ir „Arvi Fertis“ ir „UHB Agro“ sutarties sąlygas.

Šių metų sausio 28 d. „Arvi Fertis“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, ir jau kitą dieną įmonėje pasirodė antstolis Laurynas Lukšys su „Belor“ įpareigojimu areštuoti bedrovės turtą. Antstolis šį įpareigojimą atliko su kaupu: areštavo ne tik Marijampolės įmonei priklausantį turtą – po jo veiksmų galimybės išsivežti savo turtą neteko ir kitos įmonės, „Arvis fertis“ teritorijoje saugojusios savo trąšas, įskaitant ir kelis tūkstančius tonų „UHB Agro“ priklausančių trąšų. Turtą saugoti buvo pavesta „Belor“ pasamdytai bendrovei „G4S Lietuva“.

Mįslingas antstolio L. Lukšio vaidmuo

Turto arešto istorijoje įdomu tai, kad „Belor“ sutartį su „G4S Lietuva“ dėl areštuoto turto saugojimo sudarė 2018 m. sausio 28 d. – dieną anksčiau, nei antstolis L. Lukšys paskyrė „Belor“ areštuoto turto saugotoju.

„UHB Agro“ atstovų manymu, tokia įvykių chronologija rodo, jog L. Lukšys ir „Belor“ galimai veikė susitarę, nes „Belor“ iš anksto žinojo, koks bus antstolio patvarkymas.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į faktą, kad pagal „Belor“ sutartį su „G4S Lietuva“ apsaugos bendrovei pavesta saugoti visą Marijampolės įmonės teritoriją, nors pagal antstolio patvarkymą „Belor“ pavesta saugoti tik dalis „Arvi Fertis“, kitą paliekant saugoti pastarajai įmonei.

„UHB Agro“ atstovų duomenimis, ši sutartis yra pateikta antstoliui L. Lukšiui, tačiau, nepaisydamas sutarties prieštaravimų jo patvarkymui, antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kad ši galimai neteisėta sutartis būtų nutraukta.

Vasario pradžioje L. Lukšio ir kitų antstolių pasirašytuose turto aprašuose „Arvi Fertis“ turtas buvo atskirtas nuo kitų bendrovių, įskaitant „UHB Agro“, turto.

„UHB Agro“ ne kartą bandė išsivežti iš Marijampolės įmonės teritorijos jai priklausančias trąšas, tačiau dauguma šių bandymų baigėsi nesėkmingai, nes, jos atstovų teigimu, to padaryti neleisdavo ginkluoti „Belor“ pasamdyti apsaugininkai. Pastarųjų tvirtinimu, joks turtas negali būti išvežtas iš jų saugomos įmonės teritorijos.

„Įdomiausia tai, kad jau po to, kai antstolis surašė areštuotą turtą, mums dar leido įsivežti žaliavas trąšų gamybai, gaminti trąšas. Tačiau išsivežti pagamintų nuosavų trąšų neleisdavo“, – stebėjosi „UHB Agro“ direktorius Tomas Kropas.

Beje, Marijampolės ir Kauno teismuose antstoliui L. Lukšiui buvo pateikti nuosavybės teisę į turtą, esantį Marijampolės gamyklos teritorijoje, patvirtinantys dokumentai, su jais susipažino ir „Belor“ atstovai. Nepaisant to, „UHB Agro“ savo turtu disponuoti neleidžiama.

Pats L. Lukšys komentuoti savo veiksmus ar neveikimą neleidžiant „UHB Agro“ disponuoti savo turtu atsisakė.

„Aš jums negaliu teikti vykdomosios bylos duomenų, galiu juos pateikti tik įstatymo numatytiems asmenims“, – pareiškė antstolis.

Jis taip pat atsisakė patvirtinti, kad apsaugininkų saugomoje „Arvi Fertis“ teritorijoje yra ne tik šios bendrovės, bet ir trečiųjų šalių turtas.

Paklaustas, kodėl nereaguoja į galimai neteisėtus bendrovės „Belor“ veiksmus, L. Lukšys paaiškino, kad antstolio veiksmų teisėtumą vertina teismas.

Antstolis neturėjo atsakymo ir į klausimą, kaip „Belor“ iš anksto sužinojo, kad ji bus paskirta areštuoto turto saugotoja: „Į šitą klausimą jums negaliu atsakyti.“

Paklaustas, ar neveikia susitaręs su „Belor“, L. Lukšys atsakė: „Tikrai ne.“

„Belor“ vadovės I. Kunigiškienės pasiūlymas: pirkite skolą už 3,5 mln. eurų ir galėsite „ramiai tvarkytis“

„UHB Agro“ atstovams teismuose bandant įrodyti savo teises į savo nuosavybę, „Belor“ akcininkė ir vadovė I. Kunigiškienė „UHB Agro“ bendrovės akcininkui Kęstučiui Pakalniui ir bendrovės direktoriui T. Kropui pasiūlė ir kitų konflikto sprendimo būdų.

Žinutėse, kurias išsaugojo „UHB Agro“ atstovai, „Belor“ vadovė be užuolankų siūlo nupirkti iš jos įmonės 3,5 mln. eurų kreditorinį reikalavimą: „Mes arbitražo priteistą skolą galime parduoti ir išeiti iš AF („Arvi Fertis) restruktūrizacijos, kad ramiau jums tvarkytis.“

Kitoje žinutėje I. Kunigiškienė sukonkretina savo pasiūlymą: „Pirk reikalavimą SEB ir mūsų, ir sudėliosime viską iki galo. Aš minėjau, kad mano arbitražo skola yra 3,5, tai darytume taip: 3.3 moki pagal sutartį, o likusią dalį po bankroto sutvarkymo ir aktyvų perkėlimo ant savęs 200 000 eurų sumoki kaip viskas good.

Tiesa, „Belor“ advokato teigimu, kreditorinį reikalavimą pirmiausia neva pasiūlė pirkti „UHB Agro“.

„Arvi Fertis“ turtas yra įkeistas SEB ir „Swedbank“ bankams. Dokumentai rodo, kad 2019 m. vasario 19 d. antstolis kreipėsi į SEB banką, prašydamas išieškoti skolą iš šiam bankui įkeisto areštuoto turto (kurio didžiąją dalį sudaro trąšos ir žaliavos), tačiau bankas tokio sutikimo nedavė. Tai iš esmės reiškia, kad UAB „Belor“ tos 3,5 mln. eurų priteistos skolos atgauti nepavyks.

Dar vienoje žinutėje I. Kunigiškienė iš esmės pripažįsta, kad „Arvi Fertis“ teritorijoje saugomos trąšos priklauso „UHB Agro“ ir kad ji galinti viską „sutvarkyti“: „Man tavo trąšų nereikia, bet galiu padėti su info, pasakyčiau, kad viskas išjudėtų.

Dėl „Belor“ bei su šia įmone susijusių asmenų galimai nusikalstamų veiksmų Marijampolės policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o I. Kunigiškienei pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 29 straipsnį (savavaldžiavimas).

Kol vyksta teismai, „UHB Agro“ nuostoliai auga

Marijampolėje bendrovei „UHB Agro“ gamintų trąšų galiojimo laikotarpis, tinkamai jas saugant, yra du mėnesiai. Jos buvo skirtos pavasario darbams, dėl jų pardavimo „UHB Agro“ buvo sudariusi išankstines sutartis. Bendrovės vertinimu, balandžio mėnesį „Arvi fertis“ teritorijoje buvo maždaug 1,5 mln. eurų vertės „UHB Agro“ priklausančių trąšų.

„Belor“ pasamdytiems apsaugininkams neleidžiant išsivežti trąšų iš „Arvi Fertis“ teritorijos, „UHB Agro“ atstovai teigia patiriantys milžiniškus nuostolius. Bendrovė gauna pretenzijų iš pirkėjų, reikalaujama sumokėti netesybas, grąžinti avansinius mokėjimus.

Net jei galų gale „UHB Agro“ kada nors bus leista disponuoti savo turtu, šių metų pradžioje pagamintos trąšos, kurios dar buvo ir netinkamai saugomos, jau gali būti netinkamos naudojimui. Tai reiškia, kad „UHB Agro“ ne tik negaus planuotų pajamų, bet ir turės papildomų išlaidų netinkamų trąšų utilizavimui.

Negana to, „UHB Agro“ klientams buvo išsiųstos nuotraukos, kuriose įamžintos neva areštuotos „UHB Agro“ trąšos ir žaliavos, taip bandant įteigti, kad ši bendrovė yra nepatikimas partneris.

„UHB Agro“ atstovų teigimu, šias nuotraukas bendrovės klientams išsiuntė „Belor“, nors I. Kunigiškienė vienoje iš savo žinučių tokius kaltinimus neigė: „Jokių nuotraukų neišsiuntusi aš jokiems jūsų klientams. Klystate, labai klystate.“

Tačiau, nepriklausomai nuo to, kas siuntė nuotraukas, rezultatas akivaizdus: vienas iš „UHB Agro“ verslo partnerių – bendrovė „Agrochemia“ – dėl nepristatytų trąšų pareikalavo sumokėti baudą ir delspinigius, bendrovė „AGOLOK“ reikalauja grąžinti avansinius mokėjimus, nors jai skirtos trąšos ir buvo pagamintos, įmonei „ADRIAEST“ jau teko grąžinti pinigus.

„UHB Agro“ patiria ne tik finansinius nuostolius. Sužlugdyta įmonės reputacija, ji vertinama kaip nepatikimas partneris, kas neišvengiamai atsilieps ateities finansiniams rezultatams.

„Mus bando įspausti į kampą ir priversti išpirkti kreditorinį reikalavimą“, – teigė „UHB Agro“ direktorius T. Kropas.

Jis teigė esąs nustebęs ir dėl teismų darbo: „Kai mes paduodame prašymus nuostolių atlyginimo užtikrinimui, teismas prašo atsiliepti, atideda nagrinėjimą ir viskas tęsiasi 2–3 mėnesius, o kai jie („Belor“) pateikia prašymus, iš karto pritaiko laikinąsias apsaugos priemones, po to teisėja išeina atostogų ir pan.

Jų taktika – vilkinti teismus. Tarkim, šiandien (antradienį) 14 val. turėjo būti posėdis Kaune, tai jie likus 10 minučių iki posėdžio pateikė šūsnį papildomų prašymų, dokumentų ir visokių reikalavimų, net nesusijusių su mūsų bendrove. Taip vyksta nuolat – paskutinę minutę prikrauna šūsnis dokumentų, teisėjas tikriausiai išsigąsta ir atideda. Ir taip jau keturis mėnesius niekaip negalime iš pirmos instancijos išlipti“, – teigė „UHB Agro“ vadovas.

Pasak jo, šiuo metu bendrovės nuostoliai jau skaičiuojami milijonais eurų, o lėtas teismų darbas nuostolius tik didina.

„Belor“ advokatas: įtarimai I. Kunigiškienei pareikšti už savo teisių gynimą

„Belor“ vadovė ir akcininkė I. Kunigiškienė komentuoti susidariusią situaciją atsisakė, motyvuodama tuo, jog serga. Kai kurių šaltinių teigimu, moteris pasiligojo, kai policija pradėjo jos ieškoti, norėdama įteikti įtarimus.

Ji pasiūlė bendrauti su įmonei atstovaujančiu advokatu Andriumi Chudenkovu, kuris teigė, kad situacija Marijampolės gamykloje nėra tokia, kokią pristato „UHB Agro“ atstovai.

A. Chudenkovo teigimu, kai kurie antstolio patvarkymai dėl turto arešto yra sustabdyti ir šiuo metu nėra žinoma, kam priklauso turtas, esantis „Arvi Fertis“ teritorijoje.

„Nėra nustatyta, koks turtas priklauso „UHB Agro“, koks „Agro Fertis“ ir koks – „Arvi Fertis“, – pareiškė advokatas.

Jo teigimu, pirminį turto atskyrimą antstolis atliko remdamasis suinteresuotų asmenų teiginiais, netikrindamas dokumentų.

„Tiesiog įvyko tokia viduramžiška procedūra pagal tai, ką kažkas girdėjo“, – aiškino A. Chudenkovas.

Kita vertus, jis patvirtino, kad dėl dalies Marijampolės gamyklos teritorijoje esančių trašų nuosavybės ginčų nekyla.

Redakcijos duomenimis, yra konstatuota, kad iš kelių tūkstančių tonų teritorijoje esančių trąšų tik apie 150 tonų priklauso „Arvi Fertis“, tačiau advokatas to nepatvirtino.

„Ten nėra didelis kiekis, bet tai nėra 150 tonų“, – teigė A. Chudenkovas. Nurodyti konkretaus skaičiaus jis nepanoro.

Jis taip pat paaiškino, kodėl „UHB Agro“ nebuvo leista išsivežti jau po turto arešto paskelbimo iš atvežtų žaliavų pagamintų trąšų: „Antstolis kovo 5 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė, kaip bus vykdoma apskaita, kad būtų galima išsivežti naujai pagamintą produkciją. „UHB Agro“ ir „Agro Fertis“ šią tvarką užginčijo teisme, ir šiuo metu tokios tvarkos nėra.“

Paklaustas, kokiu pagrindu I. Kunigiškienei yra pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu, advokatas atsakė: „Todėl, kad tokį pranešimą surašė policijos pareigūnai.“

„Kalbant apie įtarimų pagrįstumą, mūsų nuomone, jie yra nepagrįsti. Buvo pareikšti įtarimai už savo teisių gynimą teisme. Tų įtarimų pagrįstumas bus tiriamas“, – paaiškino A. Chudenkovas.

Beje, pokalbio, kuris truko apie pusvalandį, metu advokatas pareiškė norą būti cituojamas „pilna apimtimi“, tačiau dėl didelės apimties to padaryti nėra įmanoma.