Stojančiųjų į mediciną būsimos bemiegės naktys negąsdina

Ligoninės koridorius
Ligoninės koridorius
  © Pixabay.com

Išlaikę virtinę egzaminų ir baigę mokyklas abiturientai netrukus pradės teikti prašymus stoti į aukštąsias mokyklas. 2018 m. duomenimis, nepaisant aukštų priėmimo reikalavimų, sveikatos ir gyvybės mokslai išlieka vieni populiariausių tarp ką tik mokyklas baigusių abiturientų.

Net trys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programos pateko į populiariausiųjų dešimtuką. 

Universitetuose pirmuoju prioritetu stojantieji dažniausiai rinkosi sveikatos mokslus, kolegijose – antruoju, tačiau pagal stojančiųjų skaičių tiek kolegijose, tiek universitetuose sveikatos mokslų krypties studijų programas renkasi panašus skaičius asmenų.

Kvietimus studijuoti gavo tik pusė

Pernai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbus pirmojo priėmimo etapo rezultatus paaiškėjo, jog pirmuoju prioritetu 2018 m. studijuoti mediciną LSMU pasirinko 669 asmenys.

Stojant privalu turėti ne mažesnį nei 6,0 konkursinį balą. Nepaisant šios ribos, paskutinio pakviestojo į valstybės nefinansuojamą (VNF) studijų vietą konkursinis balas – 7,86. Kvietimus LSMU studijuoti mediciną gavo 308 stojantieji.

Tikėtina, kad šiais metais sveikatos mokslų krypties studijų programos taip pat bus tarp populiariausių.

Tęsia šeimos tradiciją

Į Vilnių iš Klaipėdos išvykęs studijuoti Kostas pasakojo, jog studijų pasirinkimą šiek tiek lėmė noras sekti tėvų pėdomis: „Abu mano tėvai gydytojai, tai, žinoma, turi įtakos, tačiau bandžiau pats savanoriauti ligoninėse ir suprasti, ar pasirinktos studijos būtų mano svajonių darbas.“

Tačiau visos svajonės baigėsi, kai vaikinas įstojo tik į trečiu numeriu pažymėtą studijų programą – biochemijos studijas Vilniaus universitete. Pirmuoju ir antruoju numeriu buvo medicinos studijos Vilniuje ir Kaune. Tačiau dabar jaunuolis nė kiek nesigaili, kad situacija taip susiklostė, nes tai labai įdomios ir ne „sauso kalimo“ reikalaujančios studijos.

 Kai turėjau tokią gėdingą patirtį, galvojau, kad dabar jau tikrai medicina ne man.
– Biochemijos studentas Kostas

„Viskas pasikeitė dvyliktoje klasėje, kai supratau, kad chemijos mokslas mane traukia labiau nei medicina. Tačiau vis tiek svajonės apie medicinos studijas nenustūmiau į šalį“, – sakė studentas.

Savanoriavimas ligoninėje Kostui buvo puiki patirtis, jis dalyvavo visoje kažkada jį taip traukusioje veikloje. Tačiau kartą, jau būdamas antrakursiu, Kostas nualpo operacinėje. 

„Kai turėjau tokią gėdingą patirtį, galvojau, kad dabar jau tikrai medicina ne man, tačiau daugelis dėstytojų, gydytojų nuramino, kad dažnas studentas patiria tokį šoką pirmą kartą būdamas operacinėje“, – prisiminė Kostas.

Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs biochemijos studijas, Kostas nedvejojęs atsakė, kad šios studijos įdomios ir suteikia daug žinių ir praktikos.

Tikėjosi, kad bus sunkiau

Iš Klaipėdos į Kauną studijuoti išvykusi Eva pasakojo, kad studijas rinkosi žvelgdama į ateities perspektyvas, savo norą gilinti žinias ir padėti žmonėms. Studentė sako, kad tik palaikoma šeimos nusprendė pasirinkti studijas: „Manęs nespaudė šeima, tik palaikė. Pati tikrai nebūčiau pasirinkusi tokių studijų, jei ne mano mamos palaikymas.“

Eva nesiskundžia studijų sudėtingumu, jos nuomone, jos labiau reikalauja atsakingumo.

„Kol kas studijos lengvesnės, nei tikėjausi. Mokytis reikia daug, tačiau jei studijuoji tai, kas tave domina, nėra taip ir sudėtinga. Studijuodama supratau, kad čia svarbiau yra darbštumas ir valia nei protinės galimybės“, – pastebi Eva.

Svajonė – medicina

Dar tik planuojanti studijuoti vienuoliktokė Austėja pasakojo, kad medicinos studijos yra jos pagrindinis tikslas ir svajonė.

„Iš pradžių galvojau studijuoti menus, tačiau vėliau supratau, kad medicina daug perspektyvesnė specialybė“, – sakė Austėja.

Jos šeimoje medikų nėra. „Šeimos rate nėra gydytojų, bet gal tai tik dar geriau. Nejaučiu jokio spaudimo ar prievartos būtinai įstoti į šias studijas“, – juokėsi Austėja.

Paklausta apie studijų sudėtingumą, moksleivė nusišypsojo: „Žinau, kad turėsiu begales knygų, bemiegių naktų ir kalnus nesuprastų temų, tačiau jei noriu ką nors pasiekti, privalau stengtis.“

Laukia praktikantų ir savanorių

Klaipėdos ligoninėse praktiką atlieka įvairių aukštųjų mokyklų studentai. Gilinti įgūdžių į uostamiestį atvyksta ne tik Lietuvos medicinos krypties studentai, bet ir užsieniečiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau ne pirmus metus medikų darbą stebi ir mokosi koledžų studentai iš JAV, atvykstantys kaip tarptautinio projekto dalyviai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje praktiką atlieka tų aukštųjų mokyklų studentai, su kuriomis ligoninė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Tai – Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, taip pat ir Klaipėdos valstybinė kolegija.

Ligoninės atstovė spaudai Jolanta Juškevičienė teigė, kad paprastai mediciną studijuojantys jaunuoliai iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto į praktiką atvyksta baigę penkis kursus. Šešto kurso studentai atvyksta jau į internatūros praktiką. Šioje ligoninėje tam tikrose srityse praktinių įgūdžių įgyja ir gydytojai rezidentai.

Mažiau mokslų krimtę medikai į praktiką nepriimami, tačiau, esant galimybei, jiems sudaromos sąlygos įsidarbinti pagalbiniais darbuotojais.

J. Juškevičienės teigimu, visai kitokia situacija dėl Klaipėdos universiteto ir kolegijos slaugos bei kineziterapijos studentų. „Jų praktikų ligoninėje būna daug ir įvairių: pažintinė, chirurgijos slaugos, anesteziologijos slaugos, baigiamoji ir panašiai“, – pasakojo J. Juškevičienė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė teigė, kad pas juos yra šešto kurso studentų iš Vilniaus ir Kauno universitetų, kurie paskirstyti ciklais, t. y. atlieka praktiką po tris savaites.

Pavaduotoja gydymui teigė, kad vasarą ligoninėje praktiką atlieką ir trečio, ir ketvirto kurso studentai, kurie savanoriškai nori ir gilinti žinias, ir tobulėti studijuojamoje srityje.

D. Vaitkevičiūtė sakė, kad nėra studentų, kurie veržtųsi atlikti praktiką po pirmo ar antro kurso, tačiau galima suprasti, jog tik pradėjus studijuoti atlikti praktiką yra sudėtinga: „Pirmakursių ir antrakursių nėra daug. Mes juos, žinoma, priimame, jie būna kaip savanoriai, pagalbininkai, nes dar nėra pajėgūs dirbti su gydytoju.“

Savanoriauti norą reiškia ir moksleiviai. Pavaduotojos teigimu, moksleivius traukia noras dirbti su vaikais ir padėti jiems, nors dalis jų net neplanuoja studijuoti medicinos.

„Savanoriai labai padeda. Jie neužsiima medicinine veikla, bet padeda vaikams, slaugytojoms. Kai kurie vaikai ligoninėje būna su tėveliais, bet vis tiek žaidžia kartu su savanoriais, piešia, draugauja. Tai nuostabus ryšys“, – džiaugėsi D. Vaitkevičiūtė.