ES valstybėse – klastingas iš Lietuvos ir Anglijos išbrukto KGB šnipo voratinklis

Buvęs KGB pulkininkas Jurijus Sagaidakas
Buvęs KGB pulkininkas Jurijus Sagaidakas
  © Alfa.lt

Prieš keletą metų paaiškėjo, kad dar 1989-aisiais iš Didžiosios Britanijos išsiųstas KGB pulkininkas Jurijus Sagaidakas Vilniuje, Užupyje, įkūrė bendrovę ir įsitaisė Lietuvoje, tačiau vėliau leidimas dirbti ir gyventi šalyje J. Sagaidakui buvo panaikintas.

Tuo KGB šnipo istorija nesibaigia – dabar iš Lietuvos išprašytas J. Sagaidakas bando įsitvirtinti kitose ES valstybėse, o savo tikslams naudoja klastingus metodus.

Didžiojoje Britanijoje – žurnalistas, Rusijoje – solidus bankininkas

J. Sagaidako biografija – spalvinga: rusui teko penkerius metus padirbėti Indonezijoje, vėliau Didžiojoje Britanijoje vyras krimto žurnalisto duonos. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad žurnalisto profesija tebuvo KGB pulkininko priedanga, todėl 1989 m. J. Sagaidakas buvo pripažintas šnipu ir deportuotas iš Didžiosios Britanijos, taip pat paskelbtas persona non grata.

Oficialiai iš KGB J. Sagaidakas atsistatydino 1996-aisiais, tačiau ilgus metus, kone iki šių dienų, buvo ir tebėra žinomas ir įtakingas: prisidėjo prie FSB propagandinio kino filmo kūrimo, vėliau tapo garsaus advokato Sergejaus Magnickio, mirtį pasitikusio kalėjime, tyrimų objektu. J. Sagaidakas, tuo metu dirbęs banko „Renaissance Capital“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, šioje istorijoje figūravo kaip vienas iš mokesčių vogimo schemos dalyvių, kartu su bendrininku turėjęs tam įmonę.

2011 m. J. Sagaidako pavardė vėl sužibo, kai oligarchas Aleksandras Lebedevas laiške Vladimirui Putinui buvusį KGB agentą įvardijo kaip tarpininką tarp FSB „vilkolakių su antpečiais“ ir verslininkų, iš kurių šie „vilkolakiai“ norėdavo perimti bendroves.

Užupyje – KGB pulkininko bendrovė

Paradoksalu – nors viešai buvo pripažintas KGB šnipu ir gan žinomas, J. Sagaidakas tais pačiais 2011 m. Lietuvoje įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Consulit“, kurios dėka gavo leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Kaip po kelerių metų išsiaiškino savaitraštis „Veidas“, „Consulit“, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo J. Sagaidakas, buvo keista bendrovė – joje dirbo vos penki žmonės, o susisiekti su šios bendrovės atstovais nebuvo įmanoma. „Consulit“ esą buvo nekilnojamojo turto ir konsultacijų bendrovė, registruota viename iš Paupio g. 14 name esančių butų.

Pastaroji vieta – labai įdomi: dviejuose Paupio g. 14 namo butuose buvo registruota daugybė panašių bendrovių, o abu butai priklausė Kazimierai Nijolei Butkevičienei, pirmojo nepriklausomybę atgavusios Lietuvos krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, nuteisto už bandymą sukčiauti, motinai.

Pastarosios bendrovės neformaliai buvo įvardijamos kaip leidimų gyventi Lietuvoje kalykla – jas šiuose butuose įregistravę Rytų šalių piliečiai gaudavo leidimus gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Tokia galimybe buvęs KGB pulkininkas naudojosi kelerius metus – kartą leidimas gyventi Lietuvoje J. Sagaidakui buvo pratęstas, tačiau 2013 m. tai padaryti atsisakyta.

KGB šnipas nenorėjo lengvai atsisakyti galimybės gyventi Lietuvoje – skundė tokį sprendimą ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau nieko nepešė.

Iš Lietuvos išprašytas KGB agentas savo bendrovę perdavė kitiems asmenims, kol galiausiai „Consulit“ užbaigė savo egzistavimą – Registrų centro turimais duomenimis, šių metų gegužę buvo pateikti bendrovės likvidavimo aktas, prašymas išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

ES šalyse – KGB šnipo voratinklis

Išprašytas ir iš Didžiosios Britanijos, ir iš Lietuvos, J. Sagaidakas nenurimsta – buvęs KGB pulkininkas toliau siekia gauti leidimą gyventi kurioje nors ES valstybėje.

Alfa.lt šaltinių duomenimis, J. Sagaidako žmona Vera Sagaidak Austrijoje prieš metus užregistravo bendrovę „Astreya Consulting GmbH“. Pastaroji internete skelbia, kad turi padalinius Čekijoje, Vengrijoje ir Rusijoje, o jos veikla – konsultacijos migracijos, nekilnojamojo turto, atstovavimo Rusijoje klausimais.

Pats J. Sagaidakas leidimą gyventi kurioje nors ES valstybėje, Alfa.lt šaltinių teigimu, bando gauti gerokai klastingesniais būdais – šantažu ir pagyromis ES šalių teisėsaugos organams, kad yra prisidėjęs prie stambių pinigų plovimo atvejų atskleidimo.

Buvusio KGB agento lošimas – sudėtingas: S. Sagaidakas Latvijos teisėsaugos organams teigia, kad atskleidė biudžetinių lėšų grobstymą Kazachstane, o kaip liudytojus prašo iškviesti buvusį Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto pirmininką, taip pat ir Kazachstano generalinį prokurorą, teisingumo ministrą ir kitus aukštus postus užimančius tarnautojus.

Kita J. Sagaidako partija – bandymas įtikinti Latvijos, Vokietijos ir Austrijos valdžios atstovus, kad iš tikrųjų tai jis, atskleidęs sąmokslą, surado buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą Rachatą Alijevą ir jo turtus.

Už šią informaciją J. Sagaidakas prašo įvairių ES šalių teisės nuolat gyventi šių valstybių teritorijoje.

Tokie pareiškimai – ne vienintelis buvusio KGB agento „flirtas“ su įvairių ES šalių teisėsauga: J. Sagaidakas, Alfa.lt šaltinių teigimu, užsiima buvusių verslo partnerių ir klientų šantažavimu ir melagingu skundimu ES šalių teisėsaugos organams. Apie tokią J. Sagaidako veiklą buvo prabilęs ir jau minėtas oligarchas A. Lebedevas.

Buvusių agentų nebūna

Žurnalistas, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius Alfa.lt teigė turintis žinių apie J. Sagaidako veiklą vienoje iš trijų valstybių, kuriose šiuo metu buvęs KGB agentas bando gauti leidimą gyventi.

Pasak M. Laurinavičiaus, vargiai tikėtina, kad J. Sagaidakas šiuo atveju veikia kaip privatus asmuo, ne Rusijos saugumo tarnybų atstovas. „Galima manyti, vykdoma kažkokia operacija, veikiama po priedanga“, – teigė analitikas. Anot jo, buvę KGB ir kitų Rusijos tarnybų darbuotojai, nors vėliau tampa bankininkais, įsitaiso kitose valstybinėse institucijose, vis tiek veikia buvusių darboviečių labui.

Tai, kad J. Sagaidaką domina būtent Austrija, Vokietija ir Latvija, pasak M. Laurinavičiaus, greičiausiai irgi nėra atsitiktinumas. „Šiuo atveju renkasi ne, tarkim, Italiją, nors pastaroji valstybė taip pat pasižymi išduodamais leidimais gyventi ES. Vadinasi, greičiausiai J. Sagaidaką domina būtent šitas regionas, jame vykstantys procesai“, – teigė analitikas.

J. Sagaidakas – jau garbaus amžiaus, tačiau versija, kad atėjus senatvei buvęs KGB pulkininkas bando pasprukti iš Rusijos, kur su juo gali susidoroti buvę kolegos ar konkurentai, anot M. Laurinavičiaus, mažai tikėtina.

Lietuva jau spėjo apsikvailinti, kai iš Didžiosios Britanijos išvarytą KGB šnipą įsileido gyventi pas save. Ar ant to paties grėblio užlips ir kitos ES valstybės? Pasak M. Laurinavičiaus, taip gali būti. „Galų gale jokios sankcijos jam nėra pritaikytos“, – sakė analitikas.

Anot M. Laurinavičiaus, ES narės neprivalo atsižvelgti į tai, kad vienas ar kitas asmuo buvo KGB darbuotojas ar kaip šiuo konkrečiu atveju buvo išsiųstas iš Didžiosios Britanijos, ir tokia situacija greičiausiai nesikeis. „Mano supratimu, konkrečios institucijos tokiais atvejais nesidalija informacija. ES požiūriu, tai yra valstybių vidinis reikalas, kam suteikiamas leidimas gyventi, į kurį nesikišama“, – sakė M. Laurinavičius.