Ar ES vengia paremti pasaulinį atsakomybės už aplinkosaugą susitarimą?

Išsipylusi nafta Afrikoje
Išsipylusi nafta Afrikoje
  © SCANPIX
Alfa.lt
2019-12-02 17:59

JT šalių diplomatai derasi dėl naujos pasaulinės sutarties, kuri užtikrins verslo elgesio taisykles, kaip, pavyzdžiui, aplinkosauginė atsakomybė. Tačiau ES nenoras dalyvauti verčia besivystančias valstybes gerokai sunerimti, praneša portalas DW.

Remiantis dabartine tarptautine tvarka, vienintelis geras verslo praktikas reglamentuojantis dokumentas yra Jungtinių Tautų vadovaujamieji principai (angl. United Nations Guiding Principles), tačiau jie yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikrai neužtenka sustabdyti tarptautinių kompanijų nuo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ar aplinkos teršimo.

Kai kurie per pastaruosius kelerius metus EP išleisti dokumentai indikuoja, kad ES drabužių, kalnakasybos ir agrokultūros pramonės ketina laikytis esamų JT principų. Tačiau nauja JT tarptautinių korporacijų ir kitų verslo subjektų sutartis gali pateikti dar daugiau įsipareigojimų verslui.

Pietų Afrikos Johanesburgo universitete dirbantis teisininkas Davidas Bilchitzas teigia, kad šis įpareigojantis susitarimas turėtų pagaliau nustatyti dažnai nekontroliuojamą verslo elgesį.

„Šis susitarimas pagaliau užbaigs teisinę nelygybę tarp neatskaitingų kompanijų ir valstybių“, – teigė teisininkas.

Jokio teisinio išsisukinėjimo

Šiuo metu JT būstinėje Ženevoje vyksta konsultacijos dėl minėtojo dokumento, savo pastebėjimus išreiškiant valstybių, ekspertinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams bei svarstant, kokios teisinės pasekmės, įsipareigojimai ir valstybinė atsakomybė bus įvesti.

Šiai 5 dienų sesijai vadovauja Ekvadoras, kuris dėl šių taisyklių įvedimo kovojo nuo pat 2013 m. – praėjus 2 dešimtmečiams nuo pradėtų pastangų gauti kompensaciją iš naftos giganto „Chevron-Texaco“ dėl užteršto Amazonės miško.

Per šiuos 20 metų „Chevron-Texaco“ sėkmingai vengė persekiojimo – tai, pasak D. Bilchitzo, buvo tipinis korporatyvinio verslo veikimo pavyzdys.

„Ko mes norime, tai tokią kompaniją kaip „Shell“ padaryti atsakingą savo gimtuosiuose Nyderlanduose už nusikaltimus, kuriuos padarė jų padalinys Nigerijoje, – teigė D. Bilchitzas ir paminėjo atvejį, kai „Shell“ sugebėjo išsisukti nuo atsakomybės išliejusi naftą Nigerio upės deltoje. – Tokios valstybės kaip Ekvadoras ar taršos paveiktos vietos bendruomenės neturi jokios prieigos prie teisinių priemonių.“

Ugandiška nafta

Afrikos energijos valdysenos instituto vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Dickensas Kamugisha, kuris į Ženevą atvyko iš gimtosios Ugandos, pasakojo, kad jo šalyje yra įsivėlęs į ne vieną teisinę kovą su „Total“ naftos kompanija, kuri pradėjo įrengti naftos išgavimo įrangą gamtos rezervate, esančiame netoli Ugandos ir Kongo sienos.

„Vietos ūkininkai turi palikti savo žemę, kad „Total“ galėtų statyti kelius ir vamzdžius. Jie gauna labai mažas kompensacijas ir praranda savo auginamus mango medžius, į kuriuos investavo visas savo santaupas, – teigė D. Kamugisha. – Su kaimo gyventojais dėl projekto niekas nesikonsultavo, nors tai yra privaloma pagal Ugandos teisę.“

Teisininkas įžvelgia ironiją, kad derybos dėl geresnės verslo elgsenos vyksta paslaptingame bankų mieste Ženevoje, kuriame yra užregistruotas vienas iš „Total“ pasaulinės prekybos biurų.

„Total“ apyvarta yra didesnė nei visas Ugandos BVP. Jie išnaudoja geros valdysenos stoką Afrikoje, kad galėtų pumpuoti naftą, o tada vaidinti nekaltus, kai Afrikos gyventojai protestuodami dėl savos žemės praradimo gauna ašarinių dujų“, – neslėpė nusivylimo D. Kamugisha.

Europos pasipriešinimas

Pasaulinėje XXI a. ekonomikoje korporatyvinės strategijos dažniausiai būna kuriamos finansiniuose centruose kaip Frankfurtas ar Londonas, o reikalingi resursai yra dažnai perkami besivystančiose valstybėse, kur teisinė sistema yra silpna. Šiose painiose ekonominėse grandinėse ne visada aišku, kas yra atsakingas už žmogaus teisių, gamybos normų ir aplinkosaugos laikymąsi. Būtent tai ir turėtų išspręsti naujoji JT sutartis.

Dauguma (85) JT valstybių narių, tarp kurių buvo Afrikos Sąjunga, Kinija ir Rusija, nedelsė palaikyti Ekvadoro pasiūlymą dar 2013 m. Tačiau Vakarų valstybės nebuvo tokios entuziastingos. JAV ir Kanados diplomatinės delegacijos kol kas į derybas Ženevoje neatvyko, o ES išvis bandė užkirsti deryboms kelią.

Vidiniuose ES dokumentuose, kurie buvo gauti pagal informacijos laisvės įstatymo užklausą, galima matyti, kad dar 2014 m. Briuselyje bendrijos diplomatinė tarnyba ne vieną kartą ragino nacionalinius diplomatus „sustabdyti Ekvadoro pastangas judėti link teisiškai įpareigojančio dokumento“.

D. Kamugishos nuomone, šis Europos pasipriešinimas susitarimui yra „triukas, leisiantis ir toliau ES kompanijoms pelnytis iš Afrikos“.

Dėl to, kad ES nėra JT narė, o tik stebėtoja, ji neturi balso teisės. Aišku, ji gali paprašyti derybinio mandato, o tai leistų Europos diplomatams aktyviau įsikišti į diskusijas, tačiau iki šiol tokio prašymo nebuvo ir, pačios ES teigimu, ji to prašyti neketina.

„Niekas ir nesitikėjo JAV dalyvavimo, tačiau, kai ES bando blokuoti diskusiją, tai yra nusivylimas, – teigė D. Bilchitzas. – Tai, kad Europos Sąjunga nelinkusi dalyvauti, verčia besivystantį pasaulį prarasti kantrybę.“

Tačiau ES diplomatas Guusas Houttuinas teigia, kad Europa ir taip yra įsitraukusi į korporatyvinio sektoriaus kontrolę.

„Mes esame įsivedę taisykles prieš mineralų gavybą iš konfliktinių zonų ir nelegalią miškininkystę. Taip pat didžiosios kompanijos kai kuriose valstybėse narėse yra atsakingos už  savo tiekimo linijas, – teigia diplomatas. – Be to, ES šalys narės yra pačios neapsisprendusios, todėl prašyti derybinio mandato dabar būtų nelogiška.“

Nepaisant to, Nyderlandams bandant palenkti ES, kad ji palaikytų JT derybas, yra galimybė, kad nuomonės gali ir pasikeisti. Net ir G. Houttuinas pripažįsta, kad įpareigojanti sutartis iš tiesų padėtų ES verslams.

„ES kompanijos šiais laikais turi konkuruoti su Kinijos tarptautinėmis įmonėmis, kurios neturi jokių taisyklių, kurių turi laikytis namie. Turint įpareigojančias tarptautines taisykles išlygintų konkurenciją. Todėl negaliu sugalvoti jokio fundamentalaus pasipriešinimo, kodėl Europa turėtų būti prieš“, – teigė diplomatas.