S. Skvernelis G. Nausėdą į pelkę veda

Ramūnas Terleckas
Ramūnas Terleckas
  © Margarita Vorobjovaitė

Socialinius tinklus savaitgalį sudrebino politologo Tomo Janeliūno viešas laiškas valdantiesiems. Mane jis nustebino. Kiek esu klausęsis T. Janeliūno įžvalgų, jos visuomet buvo taiklios ir itin ramios. Viešas laiškas Ramūnui Karbauskiui, Agnei Širinskienei, Sauliui Skverneliui ir „visiems kitiems“ išsiskiria emocijų pliūpsniu. Jame be užuolankų teigiama, kad valdantieji valdžios nebeturi, tik užima postus ir yra parazitai, nes valdžia nėra postai.

„Valdžia yra gebėjimas daryti prasmingus darbus dėl valstybės ir tautos. Jūs tai pamiršote“, – laiške rašo politologas. Sudėliojęs loginę grandinę, jis ragina kuo greičiau valdančiuosius pasitraukti iš užimamų postų.

Be abejo, atsiras norinčių pasiginčyti, dalis priekaištaus už pernelyg emocingą retoriką, bet nepastebėti ir nereaguoti į politologo šauksmą negali net A. Širinskienė, nes socialiniai tinklai ir medijos dūzgia ir publikuoja laišką, kuris taikliai atspindi inteligentijos požiūrį į valdančiuosius.

Kai apie valstybės parazitus kiekvieną savaitę rašo apžvalgininkas Rimvydas Valatka, galima apsimesti, kad ausis užgulė, bet T. Janeliūno protrūkis yra visiškai naujas žanras, darantis įtaką politikų darbotvarkei.

A. Širinskienė reaguoja. Bet nesugalvoja nieko naujo, tik apkaltinti konservatorius.

Ji teigia mananti, kad tokie politologai kaip T. Janeliūnas yra palankūs konservatoriams, prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurie kartu susimokę veikia prieš valdančiuosius. O valdantieji, sumažinę kartelę patekti į Seimą, iš tikrųjų siekia „įvairinti rinkėjų pasirinkimo atspindžius“.

Dar Seimo narė duoda suprasti, kad T. Janeliūnas yra korumpuotas, nes jis už dvidešimt vieną tūkstantį eurų Lietuvos mokslų tarybos užsakymu atliko prezidentės D. Grybauskaitės užsienio politikos tyrimą.

A. Širinskienė suvokia, kad jos tikslinė auditorija nėra inteligentija, kuriai būtų galima taip pigiai kabinti demagogijos makaronus, todėl kalba regionų rinkėjams, nors neturėtų pamiršti, kad lietuviai  lengvai atskiria, kas vagia iš valstybės ir kas yra parazitai.

Reaguoja ir į darbą pirmadienį grįžęs premjeras S. Skvernelis. Ne tiesiogiai į T. Janeliūno išsakytas mintis, o į valdžioje tvyrantį chaosą. Sako, kad iš tiesų viskas yra gerai, o susisiekimo ministro atstatydinti neketina, nes nemato nė vieno teisinio fakto, pagal kurį būtų galima reikšti pretenzijas ministrui, kad jis turėtų trauktis.

„Gal aš kažko nežinau, gal nemačiau, bet net ir tos pretenzijos, kurios ministrui pareikštos, noriu, kad būtų teisiškai įvertintos ir patikrintos, nes kai kas tiesiog jau pasirodo, kad buvo, švelniai tariant, netiesa – nebrakonieriavo ministras, neturi jis namo prie ežero ir t. t.“, – sakė S. Skvernelis.

Daug ko nematė, daug ko nežino premjeras, net kaip asfaltas prie jo namų išsitiesia.

Haroldas Mackevičius ta proga feisbuke praneša tikintis premjeru.

„Puikiai prisimenu, kaip mažas vaikas būdamas važinėjau pas močiutę į Panevėžį, o tą didelį kelią, tą autostradą, nutiesė be mano žinios“, – rašo H. Mackevičius ir dar kartą parodo, jog iš šios valdžios belieka tik šaipytis.

S. Skvernelis turi politinės patirties, todėl supranta, kad Jaroslavo Narkevičiaus korta mušta. Bet galima palūkėti, išlaikyti intrigą, kad visi pamirštų tą nelemtą asfaltą.

Premjeras nekalba, kad dar visai neseniai be jokio teisinio pagrindo išmetė tris ministrus ir tuomet kažką šnekėjo apie vyriausybės „perkrovimą“. Nepersikrovė, o nusirito. Bet S. Skvernelis ir vėl bandys velti procesus: išklausys ministro (tas pažadėjo raštu pasiaiškinti), kada nors susitiks su prezidentu, kažką aptars, pasijuoks iš tinklų (menamų ar išgalvotų), dar pasvarstys, dar suabejos, o ten žiūrėk jau šv. Kalėdos su šampaniniais Naujaisiais. Užsimirš ir praslinksime.

Nepraslinksime, nes bėda yra ta, kad T. Janeliūnas iškelia esminę problemą – dabartinis Lietuvos politinis elitas nesugeba tinkamai valdyti, todėl turi trauktis. Kitu atveju tik padidinsime vagių skaičių, kuriuos teisingumas anksčiau ar vėliau pasieks. Gitanas Nausėda turi puikų šansą parodyti, kad nėra tik patarėjas ir moderatorius, o gali būti lyderis, kai to labiausiai reikia. Jei prezidentas kojele netreptelės, tai turėtų padaryti opozicija: tokia valdančioji koalicija kenkia valstybei, o istorikai anksčiau ar vėliau aprašys, ką šioje situacijoje nuveikė kiekvienas politikas. Norėčiau tikėti, kad tai jie darys nepriverstinėje emigracijoje būdami.