Advokatų spąstai Vilniui: 20 mln. eurų mokestis už nieką
Antikorupcijos komisija įvertino sutartį su rizikos fondu

Vilniaus savivaldybė
Vilniaus savivaldybė
  © BNS
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-01-14 15:15

Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija susidūrė su unikaliu teisinės-finansinės inžinerijos modeliu, kai taikant „protingą schemą“ sudaromos sąlygos nepagrįstai išleisti iki 20 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

Taip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas įvertino 2019 m. vasario 26 d. pasirašytą finansavimo sutartį tarp Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT), rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“ (PI) bei advokatų kontorų „TGS Baltic“ ir jų partnerių „Shearman & Sterling LPP“.

Antikorupcijos komisija antradienį pristatė šio tyrimo išvadas ir ketina artimiausiu metu kreiptis į aštuonias valstybės institucijas prašydama įvertinti atlikto tyrimo rezultatus.

Komisijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, buvusio VŠT direktoriaus Manto Buroko, rizikos fondo PI ir kitų asmenų pasirašytas susitarimas galimai pažeidė tesės aktus, o Vilniaus savivaldybė šiuo susitarimu gali būti nepagrįstai verčiama mokėti iki 20 mln. sėkmės mokestį advokatams, net jeigu bylinėjimasis savivaldybei neatneštų apčiuopiamos naudos.

Mokesčių mokėtojų pinigai, komisijos nuomone, gali būti naudojami neskaidriai ir neteisėtai.

Tyrimą išprovokavo anoniminis skundas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija ir Generalinė prokuratūra 2019 m. rugsėjį gavo anoniminį pareiškimą, kuriame teigta, jog minėtu susitarimu galėjo būti pažeisti teisės aktai.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius šio pareiškimo pagrindu pernai rugsėjį pradėjo tyrimą siekdamas išsiaiškinti, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl galimų teisės aktų pažeidimų. Generalinė prokuratūra antradienį Alfa.lt teigė, kad minėtas pareiškimas dar yra nagrinėjamas.

Praėjusių metų lapkritį Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas pagal pasirašytą susitarimą turėtų finansuoti sostinės valdžios bylėjimąsi su Prancūzijos kapitalo bendrove „Veolija“ Stokholmo arbitraže.

Anoniminio pareiškimo antraštė skelbė: „Rizikos fondas skolina pinigus be jokios rizikos, arba kaip investavus 5 mln. Eur po 18 mėnesių atgauti 30,98 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų“.

Pareiškimo autorius teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, prisidengdama konfidencialumo nuostatomis, slepia nuo visuomenės korupcinio pobūdžio susitarimus, dėl kurių suinteresuotos šalys gaus per 30 mln. eurų piniginių lėšų.

„Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Remigijaus Šimašiaus ir administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, leidžia milijonines sumas teisminiam procesui, jai atstovaujančiai advokatų kontorai „TGS Baltic“, „Sherman“ bei su tuo susijusioms bylinėjimo išlaidoms padengti“, – teigta pareiškime.

Savivaldybei ir VŠT byloje atstovauja tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LPP“ ir Lietuvos advokatų kontora „TGS Baltic“.

Anoniminis skundikas nurodė, kad daugiau kaip 20 mln. eurų numatyta sėkmės mokesčio mokėjimo rizikos fondui tvarka neatitinka tarybos sprendimo, nustačiusio arbitražo bylos finansavimo principus.

Kaip žinoma, 2017 m. liepą baigė galioti prieš 15 metų pasirašyta elektros ir šilumos energijos ūkio nuomos sutartis tarp VŠT, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės „Dalkia“ (dabar – „Veolia“).

Perėmus Vilniaus šilumo ūkį, tarp savivaldybės ir buvusio nuomininko iš karto kilo ginčų, kas kam ir kiek skolingas. Savivaldybės vertinta žala dėl esą netinkamo nuomos sutarties vykdymo per 15 metų laikotarpį nuo pradinės 100 mln. eurų sumos išaugo iki daugiau kaip 400 mln. eurų. O „Veolia“ teigia pati patyrusi žalą ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Bylinėjimosi išlaidų finansavimo modelis kelia abejonių

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės ir prancūzų bendrovės ginčą sprendžia Stokholmo Prekybos rūmų arbitražas. Manoma, jog arbitražo procesas gali tęstis mažiausiai iki 2021 m. Artimiausias posėdis turėtų įvykti šių metų pavasarį.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nuspręsta arbitražo bylą finansuoti ne iš savos kišenės, o pasitelkiant rizikos kapitalo fondą, kuris neva turėtų investuoti tam tikrą pinigų sumą, finansuoti bylinėjimosi išaidas ir laimėjimo atveju gauti tam tikrą pinigų sumą“, – pasakojo V. Sadauskas.

Jo teigimu, Vilniaus miesto tarybos sprendimu toks susitarimas galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu būtų įgyvendinta pagrindinė sąlyga – fondui mokamas sėkmės mokestis priklausytų nuo bylinėjimosi rezultato, t. y. sumokama tam tikra dalis nuo priteistos sumos.

Vilniaus miesto taryba 2019 m. sausio 23 d. nusprendė, kad rizikos fondui maksimali grąžintina 25,6 mln. eurų mokama suma mokama proporcingai išieškotai sumai.

Komisijos tyrimo išvadose teigiama, kd minimas susitarimas nustatė du sėkmės mokesčius. Jeigu savivaldybei būtų priteista iki 50 mln. eurų, rizikos fondui mokamas sėkmės mokestis Nr. 1 būtų 5 proc. priteistos sumos. Tačiau sėkmės mokesčio Nr. 2, kuris gali siekti iki 20 mln. eurų, komisijos nuomone, skaičiavimo tvarka iš esmės neatitinka tarybos sprendimo, nustačiusio žaidimo taisykles.

„Taryba savo sprendimu nustatė, kad rizikos kapitalo fondui mokamas honoraras turi priklausyti nuo išieškotos sumos. O pasirašytas susitarimas numato daug kitų papildomų sąlygų, kurias išpildžius rizikos fondas galėtų pretenduoti į didžiulį sėkmės mokestį“, – sakė V. Sadauskas.

Anot jo, jeigu rizikos fondas suteiktų bylinėjimosi išlaidoms finansuoti maksimalią 4 mln. eurų sumą iki šių metų kovo–rugpjūčio mėnesio, jau būtų įgyvendinta sąlyga pretenduoti į sėkmės mokestį.

Nors sutartyje nurodoma sąlyga, kad sėkmės mokestis mokamas tik kai byla laimima, aiškiai neapibrėžiama, kas laikoma bylos laimėjimu. Sėkmė šiuo atveju traktuojama kaip palankus arbitražo sprendimas, tačiau finansavimo sutartyje nėra jokių kriterijų „sėkmingam“ teismo sprendimui nustatyti. Pagal finansavimo susitarimą sėkmę gali reikšti ir nepiniginio reikalavimo patenkinimas, priteistas 1 euras ar šilumos siurblys.

Komisija iš esmės patvirtino anoniminiame skunde nurodytas aplinkybes, kad finansavimo susitarimu bet kokia taika su ieškovu – buvusiu šilumos ūkio valdytoju – reikštų, kad savivaldybė ir VŠT turi mokėti rizikos fondui ne mažiau kaip 20 mln. eurų.

Mokestis rizikos fondui pagal finansinį susitarimą numatytas net tuo atveju, jeigu Stokholmo arbitražo byla nelaimima, tačiau Lietuvos valstybė laimi kitoje byloje prieš „Veolią“ Vašingtono arbitražo procese, nors rizikos fondas net nefinansuoja tos bylos.

„Sėkmė pagal minimą susitarimą netgi yra pririšta prie kitos bylos, kurios rizikos kapitalo fondas net nefinansuoja, – pažymėjo V. Sadauskas. – Komisijai kilo klausimų, kaip fondas gali pretenduoti į dalį sėkmės mokesčio byloje, kurioje nedalyvauja.“

Komisijai kilo klausimų ir dėl tam tikrų susitarimo finansavimo salygų. Pavyzdžiui, anoniminio skundo autoriaus nurodyta aplinkybė, kad pagal finansinio susitarimo 2 straipsnį suinteresuota pusė – advokatų kontora „TGS Baltic“ – kontroliuos 5 mln. eurų, gautų iš rizikos fondo, sąmatą.

Tai reiškia, kad pinigų panaudojimas priklausys ne nuo finansavimo susitarimo sandorio šalies – savivaldybės ir VŠT, – o nuo advokatų kontoros, kuri suinteresuota didžiausiu pelnu.

„Advokatų kontora taip pat turi teisę vertinti bylos perspektyvą. Pavyzdžiui, jeigu po sutarties pasirašymo advokatai nutartų, kad byla yra neperspektyvi, o savivaldybės nuspręstų bylinėtis toliau, vis tiek atsiranda pagrindas sumokėti dalį sėkmės mokesčio. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo metu nesant rezultato – išieškotos sumos – jau būtų mokamas sėkmės mokestis“, – sakė V. Sadauskas.

Savivaldybės taryba neleido administracijai prisiimti tokių įsipareigojimų, todėl iš esmės jie gali būti traktuojami kaip prieštaraujantys tarybos sprendimui.

„Pasirašant susitarimą, kuris yra ypač sudėtingas teisinis dokumentas, nebuvo atliktas jo vertimas į lietuvių kalbą. V. Poderskis, gerai mokantis anglų kalbą, paaiškino, kad nuodugniai sutarties, nustatančios iki 20 mln. eurų sėkmės mokesčio, nenagrinėjo – vienaip ar kitaip pasitikėjo teisininkais, kurie vertino sutartį ir teikė išvadas“, – teigė V. Sadauskas.

Koks tai sudėtingas teisinis dokumentas, V. Sadausko nuomone, rodo faktas, kad komisijos tyrimo metu vienas VŠT valdybos narys pastebėjo klaidą – rizikos fondui PI buvo numatyta 5 mln. eurų didesnė mokėtina sėkmės mokesčio suma.

Meras R. Šimašius ignoravo tyrimą

Išvadose teigiama, kad savivaldybės ir jai pavaldžios įmonės vadovai nebendradarbiavo su komisija.

Savivaldybės meras R. Šimašius neatsakė nė į vieną Komisijos paklausimą, taip pat neatvyko nė į vieną Komisijos posėdį bei ignoravo jos darbą.

Dėl mero veiksmų atitikties Valstybės politikų elgesio kodeksui Antikorupcijos komisija kreipsis į savivaldybės Etikos komisiją.

Savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis ir VŠT direktorius Gerimantas Bakanas taip pat laiku nepateikė atsakymų į užduotus klausimus.

Po daugkartinių rašytinių ir žodinių prašymų komisija gavo G. Bakano ir P. Poderskio pasirašytą VŠT atsakymą. Tačiau jame iš esmės neatsakyta nė į vieną klausimą konkrečiai, tik nurodyta daug bendrų teiginių bei pasiūlyta su dokumentais susipažinti VŠT kambaryje.

Komisijos nariai V. Sadauskas ir Romasis Vaitekūnas, gavę VŠT atsakymą, nuvyko į VŠT būstinę susipažinti su dokumentais. Susitikimo metu jiems pasiūlyta pasirašyti individualiai paruoštą konfidencialumo pasižadėjimą, kuriame numatyta 10 tūkst. eurų bauda už šio susitarimo pažeidimą. Pažeidimo turinys platus ir nekonkretus.

Komisijos nariai paaiškino, kad tokio konfidencialumo susitarimo pasirašymas iš esmės riboja Komisijos teises atlikti tyrimą, skelbti išvadas, kad konfidencialumo susitarimas yra neteisėtas, todėl jo nepasirašė.

„Taigi, Komisija nebuvo supažindinta su jokia informacija“, – rašoma išvadose.

Siūlo derėtis iš naujo

Antikorupcijos komisija siūlo savivaldybei nesivelti į teisinius ginčus su sutarties šalimis ir sutaupyti iki 20 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

„Siūlome tikslinti pasirašytos sutarties turinį taip, kad nebūtų prisirišta prie aplinkybių, kurių nenumatė tarybos sprendimas“, – sakė V. Sadauskas.

Komisija taip pat kreipsis į Konkurencijos tarybą su prašymu paaiškinti, ar galimas konkretaus rizikos fondo PI parinkimas iš anksto nepažeidžia ES konkurencijos reikalavimų.

Taip pat bus kreipiamasi į Seimą siūlant tikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus taip, kad arbitražo pasalaugų pirkimui bei arbitražo procesui finansuoti būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Komisija nustatė, kad rizikos fondas PI buvo įsteigtas Liukesmburge likus pusmečiui iki sutarties sudarymo. Teisėsaugos institucijų komisija prašys išsiaiškinti, ar šio fondo veikloje dalyvaujantys asmenys nėra susiję su sutartį pasirašiusiomis šalimis.

Su komisijos išvadomis bus supažindinta Generalinė prokuratūra.

V. Sadauskas tiesiai neatsakė į Alfa.lt klausimą, ar minimą susitarimą vertina kaip korupcinį. „Vakaruose yra labai gražus terminas – „baltųjų apykaklių pilkoji korupcija“. Kai statybose pavagiama plyta, visi mato. Kai taikomas sudėtingas teisinės finansinės inžinerijos modelis, klausimų kyla daugiau“, – sakė jis.

Atsakymus į šiuos klausimus, pasak jo, turėtų pateikti 8 valstybės institucijos, į kurias kreipsis Antikorupcijos komisija.