Neįgalūs seneliai maisto produktų ir vaistų į namus gaus rečiau
Pagalbininkai maistą paliks prie durų, pinigus ims su pirštinėmis

Maisto produktai
Maisto produktai
  © Organizatoriai
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-03-26 06:38

Sunkiais laikais visada padaugėja gandų, gąsdinimų ir nepagrįstų baimių. Ne išimtis ir ši koronaviruso epidemija.

Alfa.lt redakciją iš Klaipėdos pasiekė vyresnio amžiaus žmonių, kurie dėl senatvės, negalios ir ligų negali išeiti iš namų ir patys savimi pasirūpinti, pagalbos šauksmas.

Šią savaitę pas kai kuriuos senolius, turinčius specialiųjų poreikių, apsilankę Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai informavo, kad nuo šiol jų nebelankys, nes juos neva atleidžia iš darbo. „Dabar jus lankys savanoriai“, – silpnuosius visuomenės narius gąsdino šie socialiniai darbuotojai.

Tokios kalbos sukėlė šoką savimi negalintiems pasirūpinti klaipėdiečiams ir jų artimiesiems. „Kaip nepažįstamam žmogui patikėti pinigus, kad jis parneštų maisto?“ – išsigandę klausė klaipėdiečiai.

Darbuotojų neatleis, savanorių nekvies

Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistė Aušra Lukauskienė Alfa.lt tvirtino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jokio sprendimo dėl Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojų atleidimo nėra priėmusi.

Esą kovo 16 d. tik išleistas šios įstaigos direktoriaus įsakymas „Dėl prevencinių priemonių koronaviruso plitimui užkardinti“, kuriame nustatyta nauja būtinųjų socialinių paslaugų teikimo tvarka, tačiau nei apie darbuotojų atleidimą, nei apie savanorius joje nė neužsimenama.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė taip pat patvirtino, kad informacijos, apie kurią redakcijai pranešė klaipėdiečiai, darbuotojai pagyvenusiems asmenims ir asmenims su negalia neteikė.

„Centro darbuotojams nesiūloma eiti nei kasmetinių, nei apmokamų atostogų, nes socialinės paslaugos ir dienos socialinės globos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, kai klaipėdiečiai ar jų artimieji savo iniciatyva atsisako įstaigos paslaugų karantino laikotarpiu“, – teigė A. Lukauskienė.

„Informacija apie tai, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai karantino metu nebevykdys savo funkcijų, neatitinka tikrovės“, – tvirtino ji.

Pasak A. Lukauskienės, visi įstaigos darbuotojai yra informuoti, kad būtinąsias socialines paslaugas centras teikia taip, kaip yra nurodyta Vyriausybės nutarime ir sutartyse su klaipėdiečiais. Įstaiga tęsia transporto paslaugų, pagalbos į namus ir dienos socialinės globos asmens namuose pagyvenusiems asmenims, asmenims su negalia, taip pat ir su dideliais specialiaisiais poreikiais, teikimą karantino metu.

Transporto paslaugos teikiamos kiekvienam, kuriam ši paslauga reikalinga nuvežti į hemodializės procedūras 3 kartus per savaitę (kaip ir iki karantino paskelbimo).

Pagalbos į namus paslaugos teikiamos 2 arba 3 kartus per savaitę, tačiau yra teikiamos tik būtinosios paslaugos, t. y. maisto ir vaistų atnešimas iki durų ir maisto paruošimas tiems klaipėdiečiams, kurie patys negali pasigaminti maisto.

Dienos socialinės globos paslaugos teikiamos 5 dienas per savaitę ir asmenys gauna visą paslaugų paketą, kuris numatytas pasirašytose sutartyse.

Savivaldybės atstovė tikino, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos centre nebuvo svarstoma galimybė pasitelkti savanorius, nes turi būti užtikrintas darbo krūvis centro lankomosios priežiūros darbuotojams, slaugytojo padėjėjams ir slaugytojams. Be to, šiame centre nėra sudaryta sutarčių dėl savanoriškos veiklos.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras taip pat neturi informacijos apie savanorius, kurie siūlytų pagalbą įstaigos aptarnaujamiems žmonėms.

A. Lukauskienės teigimu, kalbos apie tai, kad Klaipėdoje nuspręsta atleisti kvalifikuotus socialinius darbuotojus šiuo sunku šaliai, Klaipėdai ir klaipėdiečiams, ypač silpniausiems iš jų, metu, neturi jokio realaus pagrindo. „Visi Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai dirba, išskyrus tuos, kurie serga ar atostogauja“, – tvirtino ji.

A. Lukauskienė apgailestavo, kad visiems ir taip labai įtemptu metu kažkam norisi regzti nieko bendra su tikrove neturinčiais istorijas. „Kita vertus, gerumo pavyzdžių vis tiek yra daugiau“, – šypsodamasi pridūrė ji.

Klaipėdoje transporto paslaugos, kai asmenys vyksta į hemodializės procedūras, teikiamos 21 asmeniui, pagalba į namus – 268 asmenims, dienos socialinė globa asmens namuose – 57 asmenims.

Analogiškas paslaugas uostamiestyje teikia ir dvi privačios įstaigos, tad iš viso asmenų su specialiaisiais poreikiais, kuriems reikalinga pagalba į namus arba globa namuose, Klaipėdoje yra apie 550. 

Vilniuje tenkinami tik „gyvybiniai poreikiai“

Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių paslaugų namuose skyriaus vedėja Asta Pečiulienė tikino, kad šiuo metu šis skyrius užtikrina būtinųjų paslaugų teikimą.

„Patenkiname gyvybinius asmenų poreikius. Aišku, savo darbą perorganizavome, įdiegėme tam tikrų priemonių, kurios padėtų sumažinti tiesioginį kontaktą tarp darbuotojų ir aptarnaujamų asmenų, kad apsaugotume pirmiausia pačius gavėjus, patenkančius į didžiausią rizikos grupę, ir mūsų darbuotojus“, – sakė ji.

„Gyvybiniai poreikiai“, pasak A. Pečiulienės, yra minėtų asmenų aprūpinimas maisto produktais, medikamentais ir higienos paslaugos, pavyzdžiui, sauskelnių keitimas.

Tais atvejais, kai socialiniams darbuotojams būtina užeiti į butą, pavyzdžiui, pakeisti sauskelnių, jie yra aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis: rankų dezinfekantais, medicininėmis kaukėmis, vienkartiniais chalatais ir kt.

Savimi negalintiems pasirūpinti seneliams maistas paliekamas laiptinėje arba prie buto durų. „Vilniuje yra daugiau kaip tūkstantis tokių paslaugų gavėjų, kiekvienu atveju sprendžiame atskirai“, – teigė A. Pečiulienė.

Tačiau tam tikros paslaugos klientų namuose karantino metu neteikiamos: tai buto tvarkymas, ūkio darbų organizavimas, palydėjimas į gydymo įstaigas, dokumentų ir pažymų tvarkymas įstaigose ir kitos nebūtinos paslaugos.

„Karantino pradžioje susisiekėme su visų paslaugos gavėjų šeimos nariais ar artimaisiais, jeigu tokių yra, dėl galimybės patiems šeimos nariams pasirūpinti artimaisiais. Su tais, kurie sutiko, nuolat palaikome ryšį, konsultuojame ir klausiame, kaip sekasi. O vienišiems asmenims užtikriname jų poreikius“, – tvirtino A. Pečiulienė.

Lanko rečiau, bet kasdien skambina telefonu

Anksčiau maisto produktų ir medikamentų seneliams nupirkdavo ir į namus atnešdavo kasdien ar kelis kartus per savaitę lankantys darbuotojai. Karantino metu Vilniuje tai daroma centralizuotai.

„Dabar maisto produktus vežiojame tarnybiniais automobiliais, turime galimybę atvežti didesnį kiekį, kad fiziniai kontaktai būtų kuo retesni ir darbuotojai nevažinėtų viešuoju transportu. Vilnius yra didelis, kiekviena seniūnija aptarnauja savo teritorijoje“, – teigė A. Pečiulienė.

Telefonu užsakytas maistas dabar pristatomas kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites. Tačiau namuose likę senoliai nepaliekami likimo valiai. Į klausimą, ar neatsitiks taip, kad po dviejų savaičių savimi negalintis pasirūpinti asmuo namie bus rastas atšalęs, A. Pečiulienė atsakė, kad to tikrai nebus – su šiais asmenimis kasdien susisiekiama telefonu.

„Kasdien karantino metu socialiniai darbuotojai skambina telefonu kiekvieniam asmeniui, instruktuoja senyvo amžiaus žmones, kaip reikėtų elgtis. Jie palaiko kontaktą ir fiksuoja informaciją apie sveikatos būklę ir kt. Jeigu pasireikštų kokie nors ligos simptomai, spręstume, ar reika imtis priemonių“, – sakė ji.

Už teikiamas paslaugas seneliai dažnai atsiskaito grynaisiais, todėl yra priimtas sprendimas šiuos mokėjmus stabdyti. Pinigai bus surenkami pasibaigus karantinui.

O už pristatomus maisto produktus namuose aptarnaujami asmenys vis dar atsiskaito grynaisiais. „Vienkartinėmis pirštinėmis paimama daugiau pinigų, kad būtų galima aprūpinti ilgesniam laikotarpiui“, – paaiškino A. Pečiulienė. Anot jos, darbuotojai yra instruktuojami, kaip tokiais atvejais elgtis.

Mokėjimai internetu nėra ribojami, nes dažnai už vyresnių ir savimi negalinčių pasirūpinti asmenų priežiūrą moka artimieji, neretas jų gyvena užsienyje.

Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių paslaugų namuose skyriuje dirba 228 darbuotojai, Lankomosios priežiūros – 150. A. Pečiulienė tikino, kad jų atleisti neketinama, o savanorių pagalbos poreikio kol kas taip nėra.

„Mūsų ilgametis partneris yra Raudonojo Kryžiaus organizacija, su ja palaikome ryšį ir gavome patvirtinimą, kad esant poreikiui jie pasirengę padėti“, – sakė ji.

Vilniuje pagalba į namus teikiama maždaug 1,2 tūkst. savimi negalinčių pasirūpinti žmonių. Silpniausiems iš jų į namus tiekiamas ir karštas maistas.