Ekonomistai: ekonomika smuks mažiau, nei prognozuota
Gelbėja vidaus vartojimas

Prekybos centras
Prekybos centras
  © Paulius Peleckis
BNS
2020-06-30 08:10

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis, nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba.

BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 proc.

„Statistiškai žiūrint, antras ketvirtis bus blogiausias, bet realiai BVP nuosmukis bus gerokai mažesnis, negu iš pradžių buvo manyta“, – BNS sakė bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Vidaus rinka bus pagrindinis veiksnys, kuris gali tempti BVP rezultatus į viršų ir stabilizacija vidaus rinkoje atėjo gerokai greičiau, nei visi tikėjosi“, – pridūrė jis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pritaria, jog ekonomikos prognozės turėtų būti optimistiškesnės. Jo teigimu, Lietuva išsiskiria visos Europos Sąjungos (ES) bei pasauliniame kontekste itin gerais mažmeninės prekybos rezultatais.

„Pagrindinis variklis išlieka mažmeninė prekyba, kuri nustebino visus ekonomistus, net ir labiau optimistiškai prognozavę, manau, rezultatų liko nustebinti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak A. Izgorodino, vidaus rinkos rodikliams įtakos turėjo tai, jog stabilizavosi situacija darbo rinkoje, pradėjo didėti užimtumas, be to, gerėja vartotojų lūkesčiai.

„Panika tarp vartotojų pasibaigė, ir žmonės geriau vertina ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas, ir tas masinis taupymas, kurį matėme kovą, balandį, po truputį baigiasi“, – teigė ekonomistas.

Ž. Maurico manymu, gerą rezultatą lėmė 2009 m. krizės patirtis ir tai, jog šalis gan greitai susitvarkė su sveikatos apsaugos krize.

„Tuo metu (2009-aisiais – BNS) vyravo naratyvas, kad neturime sukaupę jokių rezervų, reikės veržtis diržus, pagalbos iš valstybės nebus, o dabar buvo priešingai. Kita, kad reikės mažinti darbo užmokestį, siekiant padidinti tarptautinį konkurencingumą, o šį kartą to neturėjome. Be to, šį kartą nelabai kaltinome vieni kitus dėl krizės, nes krizės šaltinis buvo išorinis, nesusijęs su mumis, dėl to nebuvo didelio susiskaldymo ir badymo pirštais vieni į kitus“, – sakė Ž. Mauricas.

A. Izgorodino teigimu, eksporto, pramonės ir transporto sektoriuose kol kas esminio proveržio nėra, o eksportas antrąjį ketvirtį turės didžiausios įtakos ekonomikos smukimui. Ž. Mauricas sako, jog BVP smukimui įtakos gali turėti ir statybų sektorius.

Balandžio pabaigoje BNS kalbinti ekonomistai prognozavo, jog antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika gali smukti 10–21 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai.

Finansų ministerija antradienį skelbs naujausias makroekonomikos prognozes – tikimasi laipsniško ekonomikos atsigavimo. Anksčiau ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP, priklausomai nuo krizės suvaldymo, šiemet gali smukti 7,3 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) birželį paskelbė, jog Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1–10,4 proc., Lietuvos bankas prognozuoja, jog BVP šiemet mažės 9,7 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) gegužę skelbė, kad Lietuvos BVP šiemet mažės 7 proc., tačiau kitąmet turėtų augti 5 proc. Europos Komisija skelbė, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks 7,9 proc., tačiau kitąmet augs 7,4 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.