Kultūrininkai pasmerkė paminklo A. Smetonai įgyvendinimo planus
Įvertinkite pasiūlymus

Paminklo A. Smetonai projektai
Paminklo A. Smetonai projektai

Antradienį Lietuvos architektų sąjunga (LAS) paskelbė Antano Smetonos paminklo konkurso dalyvių pateiktas vizualizacijas. Visuomenėje projektai sulaukė skirtingų vertinimų: kritikuojama parinkta vieta, kultūrininkai diskriminaciniu vadina reikalavimą paraiškas paminklo konkursui teikti per Viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

Paminklo Antanui Smetonai konkurse sulaukta devynių pasiūlymų. LAS informavo, kad Lietuvos tarpukario prezidentui skirto paminklo konkurse du darbai nebus vertinami, nes jie pateikti tik fizine forma, bet ne per viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

Projekto vizualizacijas aptariantys architektūros profesionalai beveik vienbalsiai sutaria, kad vieta paminklui parinkta netinkamai.

Kultūros paveldo centro direktorius, architektas Virgilijus Kačinskas teigia, kad A. Smetonos paminklui parinkta vieta yra netinkama ir prastai atspindi asmenybės indėlį kuriant Lietuvos istoriją.

„Mano nuomone bet kokį klausimą svarstant reikia pradėti nuo to, kas tas žmogus ir kuo jis nusipelnęs mūsų valstybei. Jei tai yra valstybės prezidentas ir galima sakyti Jono Basanavičiaus bendražygis, savo veikla ir savo įtaka Lietuvos valstybei ir jos ištakoms gali būti lyginamas su Vincu Kudirka, tai tuomet keliu tokį klausimą, dėl ko to paties lygmens, to paties svorio veikėjus mes pagerbiame impozantiškomis erdvėmis ir aikštėmis – kaip Kudirkos ir Basanavičiaus, o kitam surandame nuošalų kampą tarp troleibuso laidų ir stulpų ir ten bendome per prievartą įterpti tai, kas, mano galva, yra visiškai netinkama. Galvočiau, kad norint tikrai pagerbti nusipelniusį Lietuvai žmogų, valstybės vadovą, turėtų būti ieškoma nebūtinai ta vieta, kur stovėjo namas, kur jis kažkada gyveno. Mano galva, pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, tinkamiausia vieta būtų Odminių skveras“, – svarstė V. Kačinskas.

Kultūros paveldo centro direktoriaus nuomone, tinkamai įamžinti A. Smetonos atmintį galimai vis dar trukdo nuo sovietų laikų užsilikę primesti stereotipai:

„Sovietmečiu, okupacijos periodu A. Smetona buvo lyginamas su žeme, jam prikabinta visokių nuodėmių. Tos nuodėmės, vis ne kaip uodegos, tęsiasi iki šiol: nors sakome, kad jis nuveikė daug darbų, tačiau pasąmonėje vis dar galvojame, kad jis ir tuos pinigus iš Lietuvos iždo vogė ir sovietams nepasipriešino tinkamai. Tačiau paimkime Ukrainos pavyzdį dabar – kai Rusija okupavo Krymą, galima klausti kodėl Ukraina nesipriešino? Tai tokie naivūs kaltinimai ir žaidimai“, – apgailestavo V. Kačinskas.


Vieta A. Smetonos paminklui

Vieta A. Smetonos paminklui© „Google Earth“

Paminklą planuojama pastatyti prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. Šioje itin judrioje vietoje veikia greitojo maisto restoranas „McDonalds“, knygynas bei lauko kavinė.

Vietą paminklui parinko premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė. Jo vieta šalia buvusio centrinio knygyno pasirinkta iš penkių svarstytų variantų – čia, pasak darbo grupės, 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

Kultūros vadybininko, Vilniaus misto tarybos nario Audronio Imbraso nuomone, kultūros paslaugų, šiuo atveju skulptūrų, parinkimas, taikant viešųjų pirkimų procedūras – ne pati geriausia praktika.

„Mano žiniomis, jokioje kitoje pasaulio šalyje su menine kūryba susijusios paslaugos, tiesiau šnekant – pati meninė kūryba, nėra perkamos ar forminamos viešųjų pirkimų būdu. Tad šitas atvejis, kai du iš paminklo Antanui Smetonai konkursui pateiktų pasiūlymų atmetami dėl vadinamųjų viešųjų pirkimų procedūrų, yra tik dar vienas mūsų visuomenės nuvažiavimo nuo sveiko proto bėgių įrodymas“, – kalbėjo A. Imbrasas.

Jo nuomone, viešiesiems pirkimams taikomi principai nėra suderinami su kultūris objektais, o griežti reikalavimais kartais pakiša koja talentingiems kūrėjams:

„Priminsiu, jog pagrindinius žmonijai žinomus skulptūros šedevrus kūrę menininkai, tokie kaip Michelangelo, Donatello, Berninis, Rodinas ar kiti, tai darė be viešųjų pirkimų, nepateikinėdami savo darbų per jokias viešųjų pirkimų informacines sistemas. O Lietuvos „išrasta“ tariama vadinamųjų viešųjų pirkimų sistema yra unikali ES ir kitų šalių kontekste, seniai juokina pasaulį ir ne skaidrina ar efektyvina mūsų ekonomiką ir viešų lėšų panaudojimą, bet, priešingai, ją užpainioja nesibaigiančiose popierinėse ir teisinėse procedūrose bei išbrangina daugelį paslaugų.

Bus labai komiška, jei konkursą šiam paminklui laimės vienas iš labai silpnai atrodančių paskelbtųjų projektų, tuo tarpu, anksčiau ar vėliau sužinojus ir apie tuos, kurie buvo atmesti – tikėtina, kad kažkas iš jų bus nepalyginamai stipresnis ir įdomesnis pasiūlymas“, – nuomonė dėstė A. Imbrasas.

Projektai nuo pirmadienio eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos pastato antrajame aukšte, viešas jų aptarimas rengiamas šį ketvirtadienį. Vertinimo komisija dėl nugalėtojo tikisi apsispręsti rugsėjo 22-ąją. Konkurso laimėtojui numatyta skirti 5 tūkst. eurų premiją. Pinigines premijas taip pat gaus kiti į penketuką patekę autoriai.

Kultūrininkai pasmerkė paminklo A. Smetonai įgyvendinimo planus

Paminklo A. Smetonai projektai
+3