„Alfa taškas“: premjero A. Šimėno dingimo Sausio 13-ąją mįslė įminta?
Pokalbis su signatarais A. Butkevičiumi ir G. Vagnoriumi

A. Butkevičius (kairėje) ir G. Vagnorius
A. Butkevičius (kairėje) ir G. Vagnorius
Alfa.lt
2021-01-13 18:24

„Mes vaizdžiai, t. y. simboliais, parodėme, kas esame ir ko norime. Mes privertėme priešininką, t. y. Tarybų Sąjungą, padaryti klaidingus žingsnius ir mes gavome milžinišką pagalbą iš Vakarų pasaulio ir buvusios Tarybų Sąjungos“, – laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo Kovo 11-osios akto signataras ir buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.

Pasak jo, tikroji Sausio 13-osios svarba yra ta, kad „mes niekada, niekada nepasiduodami turime šansą laimėti“.

Jam laidoje antrino kitas signataras ir buvęs premjeras Gediminas Vagnorius: „Tai valstybingumo taiki pergalė prieš agresorių, tuometinę Tarybų Sąjungą, kuri buvo nusprendusi karine agresijos mašina, ginkluotų pajėgų pagalba užgniaužti paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę.“

1991 m. naktį iš sausio 12 d. į 13 d. premjeru tapęs G. Vagnorius pasigenda dėmesio laisvės gynėjams, o „politikai per daug sureikšmina savo indėlį“. Mat sovietų kariuomenės pagalba buvo siekiama įvykdyti visa apimantį tuometinės Lietuvos valdžios perversmą, bet niekas nesitikėjo tokio žmonių – dabar vadinamų laisvės gynėjais – pasipriešinimo.

Abu tuometiniai politikai taip pat papasakojo daugiau apie mįslingą įvykį – premjero Alberto Šimėno dingimą per sausio įvykius. Tiesa, jų teigimu, didelio detektyvo šioje istorijoje nėra.

„Viskas labai paprasta“, – sakė A. Butkevičius. Anot jo, tapęs premjeru A. Šimėnas parodė, kad yra kur kas ambicingesnis žmogus, nei atrodė iki tol, ir pabandė daryti veiksmus, kurie tuo metu buvo labai pavojingi (ruoštis vizitui į Maskvą). Tačiau jis „buvo gerokai pagąsdintas ir supratęs, kad gali būti priverstas pasirašinėti okupantų valdžios dokumentus, anuliuojančius Lietuvos nepriklausomybę, pasislėpė Druskininkuose pas savo draugą kleboną“.

„Jis paprasčiausiai pabėgo, galbūt veikiamas kažkokių žmonių“, – teigė ir G. Vagnorius. Remiantis jo versija, išvakarėse A. Šimėnas „turėjo keistą vakarėlį vienoje Vyriausybės grupėje“ ir taip pat buvo įspėtas apie rengiamą puolimą, todėl savarankiškai nusprendė pasislėpti ir galbūt veikti iš pogrindžio.

Laidoje taip pat buvo aptartas pasiūlymas suteikti Vytautui Landsbergiui tuometinio valstybės vadovo statusą. A. Butkevičius atkreipė dėmesį, kad V. Landsbergis buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, tiksliau, LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas, o visos valstybės atstovavimo galios buvo perduotos ministrui pirmininkui.

„V. Landsbergis buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas, o ne tuo, kuo jį kažkas nori šiandien padaryti“, – kalbėjo A. Butkevičius ir pridūrė, kad V. Landsbergis „buvo vienas iš valstybės vadovų, bet valstybės valdymo schema buvo ne tokia, kokią šiandien matyti norėtų jo šalininkai“.

Anot buvusio premjero G. Vagnoriaus, visa ši V. Landsbergio statuso tema per daug eskaluojama: „V. Landsbergis buvo lyderis ir to niekas negalėtų nuneigti. Žinoma, jis neturėjo vykdomosios valdžios įgaliojimų. „De facto“ jis atliko valstybės vadovo funkcijas, nors neturėjo prezidento įgaliojimų.“

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“.

JWPLAYER_MAIN:687