Stambulo konvencija – sąmokslo teorijų mėgėjų fantazija ar žalingas Lietuvai dokumentas?

V. Sinica ir D. Šakalienė
V. Sinica ir D. Šakalienė
  © Fotobankas

Seime pastaruoju metu vėl aktyviai diskutuojama, ar reikia ratifikuoti Stambulo konvenciją. Jos šalininkai teigia, kad tai būtų žingsnis pažangos keliu, o oponentai tvirtina, kad dokumente slypi plika akimi nepastebimi pavojai Lietuvos visuomenei.

Konvencijos nėra ratifikavusios 13 Europos valstybių, įskaitant Vengriją, Čekiją ir Bulgariją. Lenkija šiuo metu svarsto apie pasitraukimą iš susitarimo.

Alfa.lt pateikia skaitytojams dviejų priešingose politinio spektro pusėse esančių politikų požiūrius ir siūlo patiems darytis išvadas, kurios pusės argumentai yra įtikinamesni.

4 argumentai prieš

1. Nesiūlo nieko naujo. Kaip portalui Alfa.lt sakė vienas iš dešiniųjų pažiūrų partijos Nacionalinis susivienijimas (NS) lyderių Vytautas Sinica, pirmiausia tenka abejoti teisiniu konvencijos ratifikavimo reikalingumu: „Šis dokumentas deklaruoja gerą tikslą – kovoti su smurtu prieš moteris artimoje aplinkoje, tačiau jo teisinė analizė rodo, kad Stambulo konvencija nesiūlo jokių konkrečių priemonių, kurių nebūtų dabar veikiančiuose Lietuvos teisės aktuose.“ Be to, anot V. Sinicos, galima suabejoti, kokią naudą duos tai, kad problemas imsis spręsti ne tiek valstybinės įstaigos, kiek nevyriausybinės organizacijos, kaip numato konvencija.

2. Lytinės tapatybės spąstai. „Tačiau didesnė problema yra kitas Stambulo konvencijoje iškeltas tikslas, būtent kova su diskriminacija socialinės lyties ir lytinės tapatybės pagrindu“, – sakė V. Sinica ir pridūrė, kad šiam konvencijos tikslui valstybės negali taikyti išimties, t. y. jei pasisakys už kovą su smurtu prieš moteris, privalės kovoti ir prieš vadinamąją socialinių lyčių ir lytinės tapatybės diskriminaciją. 

„Privalėsime pripažinti tokią lytinę asmens tapatybę, kokią jis nurodys. Vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad iš to kyla tokios pasekmės, kaip vyrai moterų sporte, moterų rūbinėse ir panašiai. Esu tikras, kad mums to nereikia“, – teigė Alfa.lt pašnekovas. Politiko nuomone, nediskriminavimo diskursas šiuolaikiniame pasaulyje koncentruojasi ne į vienodų galimybių visiems piliečiams sudarymą, o į specialių sąlygų užtikrinimą kai kurioms socialinėms grupėms. 

„Šiandien kitokią, nei iš tikrųjų yra, lytį deklaruojantys žmonės nėra diskriminuojami, nes iš jų nėra atimamos pilietinės teisės. Tačiau jie jaučiasi neva diskriminuojami tuo, kad kiti piliečiai ir valstybė traktuoja juos pagal tikrąją lytį, o ne tą, kurią žmogus išsigalvojo“, – teigė V. Sinica.

3. Gali pasipilti bausmės. Pasak V. Sinicos, konvencijoje deklaruojami nediskriminavimo principai siejasi ir su Lietuvoje rengiamomis įstatymo dėl neapykantos kalbos sąvokų išplėtimu. „Projekto autoriai nepatenkinti tuo, kad Lietuvoje numatoma baudžiamoji atsakomybė už raginimą smurtauti, ir nori, kad piliečiai būtų baudžiami administracine tvarka už tokius pasisakymus, kuriuose jokių raginimų smurtauti nėra. O kai kalbama apie nepagarbą arba įžeidimus, atsiranda labai daug erdvės pavojingoms interpretacijoms“, – sakė NS atstovas. 

Anot V. Sinicos, tokią praktiką taikančios šalys jau susiduria, pavyzdžiui, su religinės laisvės apribojimais, kai dvasininkai nebegali atvirai kalbėti apie jų religijų visuomenės moralės nuostatas ir už tai yra baudžiami. 

„Jei vadovausimės tomis nuostatomis, žmonės, kurie į asmenį kreipsis ne jo nurodyta lytimi, bus baudžiami ir verčiami sakyti dalykus, kurie neatitinka tikrovės“, – sakė politikas.

4. Švietimo klausimas. Stambulo konvencija ragina kovoti su stereotipiniu lyčių vaidmenų vaizdavimu švietimo srityje, tačiau, anot V. Sinicos, būtume naivūs, jei manytume, kad tai apsiribos tuo, kad moksleiviai bus mokomi, kad moters vieta iš tiesų „ne prie puodų“. Vėlgi, remdamasis tai jau vykdančių šalių patirtimi, politikas teigė, kad dažniausiai tai atveda prie visiško vyriškumo ir moteriškumo koncepcijų neigimo ir atsisakymo.

Ir 3 argumentai už

1. Smurtas lyties pagrindu. Kaip portalui Alfa.lt sakė Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė, Europos Tarybos (ET) konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje įveikimo yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu šeimoje bei smurtu prieš moteris. 

„Ji įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę, – teigė D. Šakalienė. – Konvencija konstatuoja, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris“, – sakė parlamentarė ir priminė, kad konvenciją jau pasirašė 45 ir ratifikavo 34 ET priklausančios šalys. Lietuva ją pasirašė 2013 m. ir už ratifikaciją pasisako nacionalinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos.

„Pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas, šių metų sausį ragindamas ratifikuoti konvenciją, pabrėžė, kad pagalba smurtą patyrusioms moterims vis dar dažnai neprieinama, vis dar trūksta tiek informacijos apie pagalbą, tiek kokybiškų paslaugų“, – sakė D. Šakalienė. 

Jos teigimu, Seimo kontrolierių įstaigos atliktame tyrime dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims konstatuojama, kad psichologinis, ekonominis smurtas arba persekiojimas dažnai pareigūnų nevertinamas rimtai ir net nepradedami ikiteisminiai tyrimai.

2. „Pirmaujame“ Europoje. Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto buvusi pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nuolat pabrėžia, kad konvencijos ratifikavimo vilkinimas yra žalingas, kadangi pagal smurtą prieš moteris Lietuva yra viena pirmaujančių ES. Kas trečia vyresnė nei 15 metų moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą. Kasmet fiksuojama keliasdešimt tūkstančių pranešimų apie smurtą šeimoje, kas mėnesį pradedama po kelis šimtus ikiteisminių tyrimų.

„Mokslininkai pabrėžia, kad vis dar matome tik ledkalnio viršūnę. Lietuva vis dar skendi smurto prieš moteris epidemijoje, tad be rimtos, sistemingos prevencijos ir darbo su stereotipais mes ir toliau gesinsime gaisrą nepašalindami priežasčių“, – teigė Alfa.lt pašnekovė.

3. Oponentai kuria sąmokslo teorijas. „Skaičiai, deja, liudija, kad mums sekasi labai prastai. Ir kaip tik dėl to, kad norime klijuoti pleistru pūliuojančią žaizdą ir vengiame imtis rimtų politinių žingsnių. Smurtas lyties pagrindu Lietuvai kasmet kainuoja per 600 mln. eurų, ir tai tik ekonominė reiškinio pusė. Dar yra emocinė ir socialinė žala“, – sakė Seimo narė.

Jos nuomone, konvencijos priešininkai kuria sąmokslo teorijas, kurios nepagrįstos nei teisiškai, nei praktiškai. „Konvencija nei įveda naujų terminų, kurių neturime mūsų teisės sistemoje, nei prieštarauja mūsų Konstitucijai“, – sakė D. Šakalienė.

Neapykantos kalbos apibrėžimas taip pat bus suderintas su tarptautiniais standartais. „Ne visai suprantu, kas čia kelia klausimų: ar kad neapykantą skleidžiantys, žeminantys ir besityčiojantys iš kitų žmonių asmenys nebegalės to daryti? Manau, kiekvienas doras krikščionis bent kiek domisi popiežiaus Pranciškaus enciklikomis, o jose nedviprasmiškai smerkiama neapykanta ir neapykantos kurstymas“, – teigė Alfa.lt pašnekovė.

Be to, ji primena, kad nė viena iš partijų, kurios kaip vėliavą nešė priešinimąsi Stambulo konvencijai, nepakliuvo į Seimą, o tai rodo, kad visuomenė nepalaiko tokių idėjų. „Lyčių lygybę, lygias galimybes, žmogaus teisių apsaugą prioritetais laikančios politinės jėgos sudaro didesnę Tautos atstovybės dalį. Žmonės gyvena nebe viduramžiais, jie mato smurto žalą ir moka skaityti“, – reziumavo D. Šakalienė.